Išėjimo 31

₁VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ₂„Štai vardu pašaukiau Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės, ₃pripildžiau jį dieviškos dvasios – išminties, proto pažinimo ir sugebėjimo ₄gaminti dirbinius iš aukso, sidabro bei vario, ₅gludinti ir įtverti brangakmenius, drožinėti iš medžio, išmanyti bet kokį amatą. ₆Be to, prie jo priskyriau Ahisamacho sūnų Oholiabą iš Dano giminės ir į kiekvieno išmanančio širdį įdėjau išmintį, kad jie galėtų padaryti visa, ką tau įsakiau: ₇Susitikimo Palapinę, Sandoros Skrynią ir jos dangtį, visą Palapinės apstatymą, ₈stalą ir jo reikmenis, gryno aukso žvakidę ir visus jos reikmenis, aukurą smilkalų atnašoms, ₉deginamosios aukos aukurą su reikmenimis, praustuvą ir jo pastovą, ₁₀puošniuosius drabužius – Aarono šventuosius drabužius ir jo sūnų drabužius kunigiškajai tarnybai, ₁₁patepimo aliejų ir kvapųjį smilkalą šventajai vietai. Visa tai jie padarys, kaip tau įsakiau“.

₁₂VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ₁₃„Tu turi pasakyti izraelitams: ‘Stenkitės laikytis mano šabų, nes tai ženklas tarp manęs ir jūsų per visas jūsų kartas, duotas tam, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, jus pašventinu. ₁₄Todėl turite laikytis šabo, nes jis jums yra šventa diena. Kas jį išniekintų, bus nubaustas mirtimi. Kas jo metu bet ką dirbtų, bus atkirstas nuo tautos. ₁₅Šešias dienas bus dirbama, bet septintoji diena yra visiško poilsio šabas – šventa diena VIEŠPAČIUI. Kas šabo dieną dirbtų bet kokį darbą, bus nubaustas mirtimi. ₁₆Todėl izraelitai laikysis šabo, švęsdami šabą per visas savo kartas kaip amžiną Sandorą. ₁₇Amžinai jis bus ženklas tarp manęs ir izraelitų, nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, o septintąją dieną atsikvėpė ir ilsėjosi’“.

₁₈Baigęs kalbėtis su Moze ant Sinajaus kalno, VIEŠPATS padavė jam Sandoros plokštes – akmens plokštes, rašytas paties Dievo pirštu.